Jei ką nors nužiūrinėjate, juokaujate su draugais ar atkakliai kviečiate jums patikusį asmenį į pasimatymą, kartais sunku atpažinti, ar tai jau priekabiavimas, ar normalus dėmesio demonstravimas. Kaip netapti priekabiautoju, paskaitykite pokalbį su psichologe psichoterapeute Genovaite Petroniene.
– Ko gero ne vienai moteriai teko patirti, kai piktai nusiteikęs vyrukas, dar blogiau – įkaušęs patraukė už parankės grubiai sakydamas: „Ei, aš tik noriu su tavimi pašokti“. Kaip jam atsakyti, jei pašokt tikrai nesinori?
– Nei reikia galvoti, kaip jis jaučiasi, nei susierzinti dėl tokio žmogaus poelgio. Taip jau būna šiam pasaulyje – ne vienas taip daro. Į tokį vyruką reikėtų pažvelgti kaip į vaiką, kuris ima nuo stalo ko negalima. Taigi jam kaip ir vaikui reikėtų aiškiai parodyti ribą STOP – aš nenoriu. Kalbėti be piktumo ar baimių. Kuo pati reaguosite ramiau, tuo ir pats jis pasijus harmoningiau: papildomai nebenorės kibti, neįsižeis, nepasijaus suniekintas.
– Švilptelėjimas gatvėje, pravažiuojančių mašinų pyptelėjimas, ko gero, reiškia, kad į mus atkreiptas dėmesys. Jei švilptelėjimą palydi dar ir kreipinys „ei, pupyte“, Amerikoje už tai būtų galima ir į teismą dėl priekabiavimo paduoti, o mūsų šalyje? Galima tai laikyti priekabiavimu?
– Švilptelėjimą ar žvilgsniuką galima ir patiems klaidingai interpretuoti, o štai dėl „pupyčių“ jau galima būtų užsikabinti. Žodis – aiškus įrodymas, todėl šioje vietoje verta stabdyti, rodyti ribą – pasakyti, jog man nepatinka, kaip į mane kreipėtės, nenoriu to girdėti, prašau liautis. Priekabiavimu to gal ir nepavadinsi, bet ribų pažeidimu – taip. Maža, ką mums gali pasakyti – ne tik pupyte, bet ir kvailele, todėl to kentėti nereikia.
– Ar mums būdingas grubumas? Prie klausimo nemokame prieiti delikačiai?
– Taip, nes mūsų vyrai, drovūs, per daug susijaudina, o paskui dėl to prieina nei šiaip, nei taip. Kas juos daugiau išmokys, jei ne mes? Reikia mokyti įsismarkavusius stabdyti, kaip netapti priekabiautoju. Jiems reikėtų reaguoti į moters „ne“, nes daugelis vyrų tai supranta klaidingai – kad ji čia tiesiog laužosi, todėl jai reikia pasiūlyti ką nors daugiau – esą tada ji džiaugsis. Jei moteris pasako „ne“ tik norėdama pakelti savo vertę, tebūnie jai tai taip pat pamoka, kad be reikalo jų neatstumtų.
Taip pat neleistina liesti kito asmens, nes tai jau aiškus jo ribų pažeidimas, neetiškas poelgis. O komplimentas „kokia jūs graži“ nebus žmogaus nuvertinimas kaip, pavyzdžiui, „pupytė“.
– Kaipgi tuomet mandagiai užkalbinti patikusį praeivį, kad jis neišsigąstų?
– Pagirti šukuoseną, suknelę tikrai galima. Be to, pasakyti apie asmenines emocijas, o ne apie patį žmogų, pavyzdžiui, kad man patinka tavo kvepalai.
– Ar gali žmogaus eisena, mimika išduoti, kad jis pasiruošęs bendrauti, yra atviras, o kokio geriau šiuo metu nekalbinti?
– Jei žmogus tiesiai sako „ne“, tuo ir vadovautis. Tai parodo ir jo kūnas – paprastai žmonės tokiose situacijoje įsitempia. Stebėti pačiam, kaip žmogus reaguoja ir vertinti. O priekabiautojai nė nesiteikia stebėti, kaip žmogus reaguoja, jiems vienodai.
– Jei kažkam rimtai „kritai į akį“, atkaklus karštuolis gali taip lengvai ir neatstoti: nešti gėlių į namus, sekioti iš paskos, laukti prie darbovietės, atakuoti žinutėmis, skambinėti…
– Tas „karštuolis“ turi suprasti, kad kaip asmenybė turi patobulėti. Kitam žmogui jis turi suteikti erdvės. Jei moteris to negauna, neturi galimybės ir reaguoti per jo begalines atakas. Galbūt moteriai jis ir patiktų, bet ši net neturi galimybės jo įsimylėti. Jau tiek prilipęs, tiek įkyrus…
– Na, o kaip tokį mandagiai „atkabinti“?
– Jei jau klausiate, kaip mandagiai, vadinasi, žmogus dėl to jaučia nerimą. Jei žmogus jo nejaučia, jam visai nesvarbu, tai padarys mandagiai ar ne, nebijo, kad žmogus supyks ar liks įskaudintas. Jei nori žmogų atkabinti mandagiai, vadinasi, reikia susitvarkyti su tam tikra vidine savo problema. Kai problemos nėra, sakoma draugiškai ir tiek.
– Ar yra koks nors ženklas, kuris parodo, kad tai jau įkyrus priekabiavimas, o ne bandymas įsiteikti, užmegzti tikrus, šiltus santykius?
– Paprastai tokie žmonės nereaguoja į mūsų žodį „ne“, čiupinėja, tiesia rankas ten, kur nereikia, ir yra per daug įkyrūs. Yra nerašyta taisyklė, kiek rodyti dėmesį yra mandagu, o kiek ne. Pavyzdžiui, mandagu po pirmojo pasimatymo tą pačią dieną parašyti žinutę ir padėkoti už susitikimą. Taip pat mandagu ir kitą dieną parašyti žinutę, gal net dvi ar keturias. Tačiau nerašyti jų penkiasdešimt nuo ryto iki vakaro. Mandagu pakviesti į kitą pasimatymą, bet ko gero ne kitą dieną. Žmogui būtų gerai bent dvi dienas adaptuotis.
https://lsveikata.lt/fotoreportazas/kaip-paciam-netapti-priekabiautoju-12752
UAB „Lietuvos sveikata“ parengė straipsnių ciklą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamam projektui „Pakalbėkim apie TAI“. Anykščių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prisideda prie straipsnių viešinimo.