PREVENCINĖS PROGRAMOS – vykdomos siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma. Norint išsitirti pagal sveikatos prevencines programas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus. Programos yra skirtos visų pirma nustatyto amžiaus asmenims (žiūrėti žemiau), tačiau gydančio gydytojo sprendimu, jei tam yra medicininių priežasčių, visi reikalingi tyrimai atliekami ir skiriamas gydymas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis, papildomai pacientui mokėti nereikia.
Prevencinėms programoms finansuoti yra skiriamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos. Vertinant 2008 – 2017 m. laikotarpį, PSDF biudžeto lėšų kasmet daugėjo:
- 2008 m. – 7 501 mln. eur.
- 2009 m. – 8 453 mln. eur.
- 2010 m. – 9 950 mln. eur.
- 2011 m. – 9 557 mln. eur.
- 2012 m. – 10 762 mln. eur.
- 2013 m. – 9 928 mln. eur.
- 2014 m. – 12 325 mln. eur.
- 2015 m. – 13 376 mln. eur.
- 2016 m. – 14 556 mln. eur.
- 2017 m. 15 249 mln. eur.
PSDF lėšomis Lietuvoje šiuo metu yra apmokamos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.
Video apie vėžio prevencines programas:
LIETUVOJE VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS:
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa (pradėta vykdyti 2004 m. liepos mėn.) – skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Pasitikrinusių moterų skaičius Lietuvoje 2015 m. – 128 tūkst., 2016 m. – 117 tūkst., 2017 m. – 119 tūkst.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa (pradėta vykdyti 2006 m. sausio mėn.) – skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją. Pasitikrinusių vyrų skaičius Lietuvoje 2015 m. – 115 tūkst., 2016 m. – 119 tūkst., 2017 m. – 96 tūkst.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa (pradėta vykdyti 2005 m. spalio mėn.) – skirta moterims nuo 50 iki 69 metų imtinai. Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Pasitikrinusių moterų skaičius Lietuvoje 2015 m. – 96 tūkst., 2016 m. – 99 tūkst., 2017 m. – 106 tūkst.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa (pradėta vykdyti 2009 m. liepos mėn.) – skirta 50–74 metų amžiaus asmenims. Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Pasitikrinusių asmenų skaičius Lietuvoje 2015 m. – 210 tūkst., 2016 m. – 232 tūkst., 2017 m. – 230 tūkst.
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (pradėta vykdyti 2005 m. gruodžio mėn.) – skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Pasitikrinusių asmenų skaičius Lietuvoje 2015 m. 239 tūkst., 2016 m. – 256 tūkst., 2017 m. – 265 tūkst.
Paruošta pagal Valstybinės ligonių kasos informaciją