Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

„Kiekvieną rytą keliuosi anksčiau už jus, kad iškepčiau gardžių ir šiltų bandelių“ (Vaida, kepėja).

„Džiaugiuosi galėdama pasiūti tai, kas puošia jus kiekvieną dieną“ (Gintarė, siuvėja).

„Menas padeda žmonėms geriau suvokti pasaulio grožį. Aš esu to meno dalis“ (Darius, aktorius).

„Mano darbas – palaikyti tvarką. Aš pirmas ištiesiu pagalbos ranką“ (Roman, pagalbinis darbininkas).

Taip į mus socialiniame vaizdo klipe kreipiasi jame nusifilmavę žmonės, atlikdami savo kasdienį darbą. Jei žinotumėte, kurie iš šių žmonių turi psichikos arba proto negalią, ar pasikeistų jūsų požiūris į galutinį rezultatą?

„Negalia ne kliūtis žmogui turėti profesiją, dirbti mėgstamą darbą, būti visuomenės dalimi, kurti pridėtinę vertę valstybei. Ko pirmiausia reikia, tai mūsų visų priimančio šiuos žmones požiūrio, pripažinimo ir palaikymo“, – sako institucinės globos pertvarkos neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertės Lina Gulbinė bei Simona Artimavičiūtė.

Kaip pastebi ekspertės, visuomenėje vis dar jaučiama stigma šios negalios srityje, tačiau iš tiesų, kaip rodo praktika, psichikos ar proto negalią turinčių žmonių gretose – daugybė aktyvių, darbščių, kūrybingų ir atsakingų žmonių, norinčių bei galinčių realizuoti save darbinėje ir visuomeninėje veikloje.

„Nemažai šių žmonių yra tarp mūsų, dirbančių įvairiausius darbus, bet nedrįstančių prisipažinti apie turimą negalią, baiminantis neigiamo aplinkinių požiūrio, ypatingai psichikos negalios atveju. Kai kurie susiduria su išankstiniu neigiamu darbdavių nusistatymu, dėl to sunku rasti darbą. O juk visiems mums, bet kuriam iš mūsų, pirmiausia svarbu emocinis, moralinis palaikymas, kad galėtume sėkmingai siekti savo tikslų, įgyvendinti siekius“, – atkreipia dėmesį S. Artimavičiūtė.

„Tyrimai rodo, kad daugelio neigiamų jausmų ir reakcijų į žmones, turinčius proto arba psichikos negalią,  šaknys – tiesiog jų nepažinimas ir iš to kylančios išankstinės nuostatos, įsivaizdavimai. – sako L. Gulbinė. – Mažai žmonių, atsiminę savo pirmąjį susitikimą, galėtų paliudyti, kad reagavo labai normaliai, natūraliai ir iš karto priėmė šiuos žmones“. Daugeliui prireikė laiko, pažinimo, kad atrastų juos kaip asmenis. Pasak ekspertės, pažinimo stoką galima būtų įvardinti kaip esminę priežastį, kodėl daugelio mūsų visuomenės narių požiūris į proto ar psichikos negalią turinčius žmones neigiamas ar nepakankamas, o reakcijos neadekvačios.

„Savo klipu mes taip pat norime pasakyti visuomenei, kad visus žmones, turinčius negalią, pirmiausia reikia traktuoti ir vertinti pagal tai, ką jie daro, ką jie gali, o ne pagal tai, kokią negalią žmogus turi“, – akcentuoja L. Gulbinė.

Lietuvoje institucinės globos pertvarka įgyvendinama dviejose srityse: tėvų globos netekusių vaikų, laipsniškai atsisakant institucinių globos namų, ir žmonių su proto ir (ar) psichikos negalia, institucinę globą laipsniškai keičiant bendruomeninėmis paslaugomis.

Įgyvendinant projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ kuriamos ir išbandomos naujų paslaugų formos, skatinant geresnę šių žmonių integraciją į visuomenę. Neįgaliųjų srityje tai apsaugoto būsto paslaugos, laikinas atokvėpis, atvejo vadyba, asmeninio asistento paslauga, rengiama naujovė – įdarbinimas su pagalba.

Taip pat siekiama šviesti visuomenę bei visuomenės nuostatų kaitos, kas yra būtina sąlyga pertvarkos sėkmei – tiek nuo paslaugų spektro, jų gausos, tiek nuo žmonių požiūrio į projekto tikslines grupes priklausys, kaip šie taps bendruomenės dalimi, prisidedančia prie visuomenės gerovės kūrimo.

Daugiau informacijos: http://www.pertvarka.lt/naujienos/socialinis-vaizdo-klipas-kviecia-keisti-poziuri-i-mus-supancius-zmones-turincius-psichikos-ar-proto-negalia/

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.