NORITE SĖKMINGO DARBO ĮSTAIGOJE? PASIRŪPINKITE DARBUOTOJŲ SVEIKATA!
Darbo vietose žmonės praleidžia apie 60 proc. savo aktyvaus dienos laiko. Ilgas sėdėjimas, nepatogūs priverstiniai judesiai bei mažas judrumas yra stiprūs daugelio ligų rizikos veiksniai. Svarbu skatinti kasdienį fizinį aktyvumą, bei informuoti žmones apie pratimus, kurie padėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną, lankstumą ir išsaugoti kaulų bei raumenų sistemų gerą būklę. Mokslo tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas darbe, galima pailginti žmonių darbingą amžių, sumažinti darbuotojų sergamumą, padidinti motyvaciją ir pasitenkinimą darbu bei darbo našumą ir taip sumažinti ekonominę naštą darbdaviams.
Sveikatos stiprinimas darbe vykdomas bendromis darbdavių, darbuotojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pastangomis. Neapsiribojama sveikatos ir saugumo darbe vien kaip kenksmingų fizinių ir cheminių faktorių pašalinimo tradicine samprata. Modernioji sveikatos stiprinimo darbe koncepcija apima ir tokius veiksnius, kaip darbo organizavimas, planavimas. Gali būti vykdomi įvairūs sveikatos stiprinimo darbe projektai – fizinio aktyvumo ir pajėgumo didinimo, streso, svorio bei kraujospūdžio kontrolės, psichologinio klimato gerinimo, rūkymo, alkoholio vartojimo darbe prevencijos ir kt.
Atlikti tyrimai rodo, kad apie 60-90 proc. dirbančiųjų į gydytojus kreipiasi dėl streso sukeltų sveikatos sutrikimų. Be to, stresą darbe šiandien patiria daug daugiau darbuotojų, negu prieš šimtmetį. Stresas darbe apibrėžiamas kaip žalingas fizinis ir emocinis darbuotojo atsakas į neatitinkančius jo pajėgumo, išteklių ir poreikių darbo reikalavimus. Stresas darbe gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip galvos skausmą, nemigą, koncentracijos stoką, karštą būdą, sutrikdyti skrandžio ir imuninės sistemos funkcijas ir kt. Mokslinių tyrimų duomenimis, dėl streso gali padidėti rizika susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti nugaros ir rankų kaulų bei raumenų sistemos, psichologinio pobūdžio sutrikimų, įvykti nelaimingi atsitikimai, savižudybės.
Darbuotojų sveikatingumo stiprinime turi aktyviai dalyvauti abi šalys: darbdaviai, užtikrindami sveikas darbo organizavimo ir aplinkos sąlygas, ir darbuotojai, aktyviai dalyvaudami sveikatos stiprinimo darbe programoje. Reikia atminti, kad iniciatyvos neturi ateiti vien tik iš darbdavio, visi gali stengtis stiprinti savo sveikatą ir gerinti savijautą. Taikant tokias iniciatyvas ir programas, daugiausiai sprendžiamos gyvenimo būdo problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, rūkymu, mityba ir fiziniu aktyvumu. Taip pat sprendžiami tokie klausimai kaip įgūdžių ir asmenybės ugdymas, komandos formavimas, optimalios darbo aplinkos kūrimas ir psichosocialiniai klausimai.
Sveikatos stiprinimo darbo vietoje programos atneša naudos ne tik darbuotojams, bet ir įmonėms. Pirma, įmonėms sveikatos stiprinimo programos būna naudingos tuo, kad pagerėja darbuotojų psichinė ir fizinė sveikata, gaunama tiesioginė nauda sveikatai ir darbo kokybei. Antra, sveikatos stiprinimo darbo vietoje programos pagerina įmonių įvaizdį ir patrauklumą naujiems darbuotojams.
Parengė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Jurčiukonienė