Want create site? Find Free WordPress Themes and plugins.

Vaikų judėjimas – įgimta savybė, svarbus vaikų poreikis, kuris, deja, šiais laikais vis labiau pamirštamas. Technologijų įtaka, fizinio aktyvumo stoka ir neišugdytas noras sportuoti ar fiziškai judėti yra vienos iš pagrindinių sveikatos sutrikimų priežasčių. Fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą, užtikrina gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo metų vaikus pratinti prie fizinio aktyvumo. Atminkite, jei būdamas trejų metų vaikas nebus fiziškai aktyvus, tai didelė tikimybė, kad jis bus toks pat ir septynerių, ir vyresnio amžiaus.

O kaip įpratinti vaiką judėti? Vien pamokymais vaiko paskatinti judėti nepavyks, visa šeima turi į tai įsitraukti, tėveliai turi būti pavyzdžiu, ir tuomet, kai vaikas augs fiziškai aktyvioje šeimoje, pamatysime teigiamus rezultatus. Rūpindamiesi tinkamu fiziniu vaiko vystymusi, rūpinsitės jo fizine, psichine, socialine sveikata!

Todėl norime visiems priminti ir rekomenduoti pačią paprasčiausią ir visiems mums, vaikams ir suaugusiems,  prieinamą fizinio aktyvumo formą – vaikščiojimą. Apie vaikščiojimo naudą yra atlikta daugybė tyrimų ir jau seniai neabejojama teigiamu vaikščiojimo poveikiu sveikatai. Pagrindinis motyvas, kuris išskiria ėjimą kaip pranašesnę fizinio aktyvumo formą prieš kitas, yra tas, jog tai pati natūraliausia žmogaus fizinė veikla, juk pirmiausia žmogus išmoko vaikščioti.

Pasaulio sveikatos organizacija vaikams rekomenduoja ne mažiau kaip 60 min. fizinio krūvio kasdien. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas gali būti įtrauktas į kasdienę veiklą, tokią kaip laisvalaikis, formalios ir neformalios ugdymo veiklos, sportas, namų ruoša.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje 30 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 3 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 15–20 min. įveikti dviračiu arba per 30–50 min. pėsčiomis.

Tėveliai, nevežiokite vaikų automobiliais į mokyklas! Rytais planuokite laiką taip, kad vaikai galėtų į mokyklas eiti pėsčiomis. Keliavimas į mokyklą pėsčiomis skatina fizinį aktyvumą, vaikai geriau susipažįsta su aplinka ir tampa tvirtesne bendruomenės dalimi. Mažuosius į ugdymo įstaigas tėveliai galėtų lydėti pasikeisdami. Vaikščiojimas – gera proga daugiau praleisti kartu ir puiki galimybė tapti bendruomeniškais, daugiau pažinti vieni kitus. Pradėkite nuo vieno karto per savaitę, paskui įtraukite dar vieną rytą ir vis daugiau, ir tai taps Jūsų šeimos įpročiu. Netrukus pajusite teigiamą poveikį fizinei sveikatai ir pagerėjusį emocinį ryšį su vaiku.

„Vaikai labai greitai pripranta vežiojami. Mano vaikai, nesvarbu, lyja ar sninga, į mokyklą eina pėsčiomis. Žinoma, atstumas – 10 minučių, bet yra daug tėvų, kurie ir tas 10 minučių veža automobiliu, stovi kamštyje. Eidamas gamtoje turi bendrauti, paaiškinti vaikui, kas ten per boružė, koks medis, kokia skulptūra. Leiskite vaikams į mokyklą, esančią netoliese, eiti pėsčiomis. Eikite pėsčiomis ir į parduotuvę, nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Dažniau vaikščiokite kartu“, – savo gerąja patirtimi ir patarimu dalijasi Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, televizijos ir radijo laidų vedėja, #walk15 programėlės kūrėja Vlada Musvydaitė.

Tėveliai, asmeniniu pavyzdžiu mokykite vaikus gyventi aktyviau ir sveikiau, prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Įsidėmėkite, tik Jūsų pavyzdys motyvuos ir paskatins vaikus elgtis taip pat!

Moksliniais tyrimais įrodyti faktai apie vaikščiojimo naudą mūsų visų sveikatai:

►Vaikščiojimas sumažina neigiamas ilgo sėdėjimo pasekmes. Po 10 min. aktyvaus (greito) pasivaikščiojimo suintensyvėja raumenų veikla ir kraujotaka. O tai sumažina net trijų valandų sėdėjimo padarytą žalingą poveikį kojų arterijoms.

►Vaikščiojimas skatina kūrybiškumą. Pasivaikščiojimo metu ir trumpai po pasivaikščiojimo, padidėja žmogaus kūrybingumas. Tiriant savanorius, kūrybiškų testo atsakymų gauta du kartus daugiau tuo metu, kai jie judėjo.

►Vaikščiojimas mažina psichologinę įtampą. Asmenys, kurie daugiau vaikšto, turi žemesnį psichologinės įtampos lygį. Kitas tyrimas nustatė, kad smegenys patiria būseną, panašią į meditaciją, kai vaikštoma po vaizdingas, žalias erdves.

►Vaikščiojimas sumažina kraujospūdį. 30 min. greito ėjimo sumažina arterinį kraujospūdį, poveikis lieka ir po pasivaikščiojimo.

►Vaikščiojimas aktyvuoja organizmo veiklą. Ši paprasta fizinė veikla gali padidinti subjektyvų energijos lygį iki 20 proc. ir sumažinti nuovargį iki 65 proc.

►Vaikščiojimas gerina nuotaiką. Kuo daugiau laiko žmonės prasėdi automobilyje, tuo prastesnė tampa jų psichologinė būsena. Bet 10 min. greito ėjimo gali šiek tiek ją pagerinti. Taigi daugiau fizinio aktyvumo – daugiau emocinės pusiausvyros.

►Vaikščiojimas stimuliuoja imuninę sistemą. Kasdienis intensyvus 30–45 min. pasivaikščiojimas skatina imuninę sistemą ir iš dalies apsaugo nuo neigiamo šalčio poveikio. Reguliariai besimankštinantys žmonės peršalimo ligomis serga rečiau, trumpiau bei lengviau.

►Vaikščiojimas mažina cukraus kiekį kraujo plazmoje. 15 min. pasivaikščiojimas po kiekvieno valgio gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje net iki 24 val.

 

 

 

Did you find apk for android? You can find new Free Android Games and apps.